Rusija. Altynas, 1704 m. (Petras I)

Petras I Didysis (1672 m. birželio 9 d. Maskvoje – 1725 m. vasario 8 d. Peterburge) – caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus, buvęs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721 – 1725 m. Petras I visuotinai laikomas vienu žymiausiu Rusijos carų. Jo vykdyta pertvarkymo politika pradėjo naują Rusijos istorijos epochą. Petras I gimė 1672 m. Maskvoje ir buvo vienintelis caro Aleksejaus Michailovičiaus bei jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus. Petrui I dar nebuvo nė ketverių metų, kai mirė jo tėvas. Kadangi Aleksejus dar turėjo trylika vaikų su savo pirmąja žmona, nenuostabu, kad prasidėjo ilga ir kartais įnirtinga kova dėl sosto paveldėjimo. Kartą jaunasis Petras I net turėjo bėgti, gelbėdamas gyvybę. Kelerius metus Petro I pusseserė Sofija buvo regentė ir tik 1689 m., kai Petro I padėtis tapo palyginti saugi, ji buvo atleista iš šių pareigų. 1689 m. Rusija visu šimtmečiu buvo atsilikusi nuo Vakarų Europos. Miestų buvo mažiau, negu Vakaruose. Klestėjo baudžiava — baudžiaunininkų daugėjo, o jų teisių mažėjo. Rusiją aplenkė ir Renesansas, ir Reformacija. Dvasininkija buvo aptingusi, literatūra beveik neegzistavo, matematika ir mokslai buvo ignoruojami arba niekinami. Palyginti su Vakarų Europa, kur neseniai Niutonas buvo parašęs savo “Principus” ir kur klestėjo literatūra bei filosofija, Rusija (beje, kaip ir dabar) buvo beveik viduramžiška.