Rusija. Kapeika, XVI a. Michailas Fiodorovičius (Romanovas), 10 vnt

Michailas Romanovas (rus. Михаил Фёдорович Романов 1596 m. liepos 22 d. Maskva – 1645 m. liepos 23 d. ten pat) – 1613 m. vasario 21 d. – 1645 m. liepos 12 d. Rusijos caras. Romanovų dinastijos pradininkas. Bojarino Fiodoro Romanovo, kuris caro Boriso Godunovo paliepimu apie 1600 m. Filareto vardu prievarta įšventintas vienuoliu, sūnus. Vaikai: Aleksejus Michailovičius, Ivanas Michailovičius (1633–1639), Vasilijus Michailovičius (1639), Irina, Ana, Tatjana, Pelagėja, Marija, Sofija.1613 m. vasario 21 (kovo 3) d. Zemskinio susirinkimo išrinktas caru ir karūnuotas. Už silpnos sveikatos ir nepatyrusi Michailą valstybės reikalus 1613–1619 m. tvarkė jo motina su giminaičiais, nuo 1619 m. – iš nelaisvės Lenkijoje sugrįžęs Filaretas, kuris tapo Maskvos patriarchu. Jam valdant 1617 m. Stolbovo taika baigtas karas su Švedija, 1618 m. Deulino paliaubomis – karas su Abiejų Tautų Respublika, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai atiteko Smolensko, Lenkijos karalystei – Starodubo ir Severianų Naugardo žemės. Taikos laikotarpiu pasinaudota stiprinant centrinę valdžią, atkuriant per Didžiąją suirutę nuniokotą šalies ūkį, plėtojant prekybos ir diplomatinius santykius su Europos valstybėmis, plečiant Sibiro kolonizaciją. Padidinus mokesčius sustiprėjo Rusijos finansinė padėtis. Po nesėkmingo bandymo atgauti Smolenską ir kitas žemes 1634 m. su Abiejų Tautų Respublika sudaryta Polianovkos taika, kuria Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza atsisakė pretenzijų į Maskvos sostą.