Jelizaveta Romanova (rus. Елизавета Петровна Романова 1709 m. gruodžio 29 d. – 1761 m. sausio 5d., pagal Julijaus kalendorių 1761 m. gruodžio 25 d.) – Rusijos imperatorė 1741–1762 m.  Tėvas – Petras I, motina – Jekaterina I. Po tėvų santuokos Jelizaveta gavo caraitės (Цесаревна) titulą. 1741 m. gruodžio 6 d. – 1762 m. sausio 5 d. Rusijos imperatorė. Jelizaveta – nesantuokinė caro Petro I ir Jekaterinos I duktė. Du kartus jai nepavyko užimti sosto, todėl 1741 m. savo pretenzijas įgyvendino, suorganizavusi rūmų perversmą. Jelizavetos vykdyta vidaus politika buvo pagrįsta favoritizmu, o tai sukėlė didžiulę ekonominę krizę. Jelizaveta labai rėmė meną ir mokslą. 1755 m. Maskvoje įkurtas pirmasis Rusijos universitetas, o 1758 m. Sankt Peterburge – Menų akademija. Užsienio politikoje carienei sekėsi geriau: ji baigė karą su Švedija ir Rusiją įjungė į Europos valstybių koalicijas. Sąjunga su Austrijos imperatore Marija Terese prieš Fridrychą Didįjį 1756 m. sukėlė Septynerių metų karą. Jo metu rusai sėkmingai kovėsi prieš prūsus.