Jekaterina II (arba Jekaterina Didžioji, Lietuvoje Kotryna II, rus. Eкатерина II Великая; g. 1729 m. gegužės 2 d. [pagal J. K.: balandžio 21d.] – m. 1796 m. lapkričio 17 d. [pagal J. K.: lapkričio 6 d.]) Rusijos imperatorienė, ja tapo 1762 m. liepos 9 d. [pagal J. K.: birželio 28 d.].Jekaterina gimė Štetine (dab. Ščecinas), Prūsijos generolo šeimoje. Jos tėvas buvo nuoširdžiai atsidėjęs tarnybai, o motina buvo didelė nenuorama ir nuotykių mėgėja, dažnai važinėdavo po Europą, todėl n vienas rimtai neužsiėmė mergaitės auklėjimu. Žvitrią ir kaprizingą Jekateriną motina auklėjo paprastai: už menkiausią nusižengimą skeldavo stiprų antausį. Tai nepraėjo veltui: Jekaterina išmoko ramiai kęsti patyčias ir kantriai laukti savo valandos. Šešiolikmetė Jekaterina imperatorienės Jelizavetos valia buvo ištekinta už septyniolikmečio trečios eilės pusbrolio, sosto įpėdinio Petro III. Pati neturėdama vaikų, Jelizaveta iš Jekaterinos reikalavo tik vieno: gimdyti. Deja, Petras buvo nevaisingas, be to, protiškai atsilikęs. Kartą Petras III viešai įžeidė Jekateriną, o šiai apsiverkus pagrasino skyrybomis ir kalėjimu. Tuomet Jekaterina pirmą kartą rimtai ėmė svarstyti šalininkų pasiūlymus įvykdyti perversmą ir paimti valdžią. Po Jelizavetos mirties į sostą atsisėdo Petras III, tačiau jis nesugebėjo sutarti su žmonėmis, tad visas dvaras simpatizavo Jekaterinai. 1762 metais Petras III buvo priverstas pasirašyti žmonos surašytą aktą, kad „savo noru“ atsisako sosto.