Vatikanas/Vatican. Benedictus XIV. Grosso, 1743

Benediktas XIV (it. Benedetto XIV, lot. Benedictus XIV, tikroji pavardė Prospero Lorenzo Lambertini, 1675 m. kovo 31 d. Bolonija – 1758 m. gegužės 3 d. Roma) – popiežius nuo 1740 m. rugpjūčio 17 d. iki mirties. Marčelo ir Lukrecijos Lambertinių sūnus, kilęs iš nuolatinių Bolonijos senatorių šeimos. Teologijos ir teisės daktaras. Nuo 1725 m. titulinis Teodosijos vyskupas, nuo 1728 m. kardinolas, nuo 1731 m. Bolonijos arkivyskupas. Pradėjo liturgijos ir kanonų teisės reformas. Uždraudė jėzuitams misionieriams Kinijoje ir Malabaro Krante Indijos pietvakariuose liturgijoje taikyti vietinius papročius. Sumažino religinių švenčių skaičių. Laiške Portugalijos vyskupams Pietų Amerikoje 1741 m. ragino humaniškai elgtis su indėnais. Įkūrė keturias popiežiškąsias akademijas, globojo literatūrą, matematiką, chemiją, filosofiją, Prancūzijos enciklopedininkus. Atsidėkodamas Volteras jam dedikavo dramą „Mahometas“. Buvo pakantus protestantams. Pripažino Prūsijos karaliaus titulą. 1741 m. pasirašė konkordatus su Sardinija ir Neapoliu, 1748 m. su Portugalija, 1757 m. su Austrija, 1758 m. su Ispanija.