Vatikanas/Vatican. Clemens XIV. Testone, 1770

Klemensas XIV (lot. Clemens XIV, tikroji pavardė Giovanni Vincento Antonio Ganganelli, 1705 m. spalio 31 d. Santarcangelo di Romagna prie Riminio, Emilija-Romanija – 1774 m. rugsėjo 22 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1769 m. gegužės 19 d. iki mirties. Gimė gydytojo šeimoje. Mokėsi Riminio ir Urbino kolegijose. Nuo 1723 m. minoritas, vienuolio vardas Lorencas. Studijavo teologiją ir filosofiją Pezaro, Rekanačio (Markės sritis) ir Fano pranciškonų kolegijose. 1731 m. teologijos daktaras. 1731 m. įšventintas kunigu. Nuo 1731 m. dėstė teologiją ir filosofiją Askolio Pičeno, Bolonijos ir Milano kolegijose, nuo 1740 m. Šv. Bonaventūro kolegijos Romoje rektorius, nuo 1746 m. Romos inkvizicijos patarėjas (konsultorius). 1759 m. kardinolas. Popiežiumi išrinktas kaip jėzuitų priešininkas. Nuo pontifikato pradžios siekė pagerinti santykius su Prancūzija, pasidavė jos politinė įtakai. 1770 m. panaikino viešą bulės In coena Domini apie eretikų ir atskalūnų ekskomunikavimą skaitymą. Lisabonoje atkūrė nunciatūrą. 1772 m. uždarė Romos kolegiją ir visus Popiežiaus valstybėje esančius jėzuitų namus. Spaudžiamas Prancūzijos, Ispanijos ir Neapolio valdovų 1773 m. išleidęs bulę Dominus ac Redemptor noster panaikino jėzuitų ordiną. Už tai Neapolio karalius Ferdinandas perdavė Popiežiaus valstybei Benevento ir Pontecorvo (dab. Lacijus) sritis, o Prancūzijos karalius Liudvikas XV grąžino Avinjoną ir Venaską (Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas). 1772 m. rėmė Šventosios Romos imperijos imperatorės Marijos Teresės pastangas užkirsti kelią Abiejų Tautų Respublikos Pirmajam padalijimui. Įkūrė antikinių skulptūrų muziejų Romoje.