Vatikanas/Vatican. Pius VII. Quattrino Baiocco, 1816
Vatikanas/Vatican. Pius VII. Quattrino Baiocco, 1816
Country | Papal States (Italian states) |
---|---|
Type | Standard circulation coin |
Years | 1816-1822 |
Value | 1 Quattrino (0.002) |
Currency | Scudo (1588-1866) |
Composition | Copper |
Weight | 2.37 g |
Diameter | 19 mm |
Shape | Round |
Orientation | Medal alignment ↑↑ |
Demonetized | Yes |
References | KM# 1276.2, KM# 1276.3 |
Pijus VII (lot. Pius VII; tikrasis vardas – Barnaba Niccolo Maria Luigi Chiaramonti; 1740 m. rugpjūčio 14 d. – 1823 m. rugpjūčio 20 d.) – 251-asis Romos katalikų popiežius. Pijus VII gimė Čezenoje (Emilija-Romanija). Būdamas šešiolikos metų įstojo į Benediktinų ordiną. 1765 m. įšventintas kunigu. Nuo 1766 iki 1775 m. dirbo teologijos profesoriumi Parmoje. 1782 m. paskirtas Tivoli vyskupu, 1785 m. Imolos vyskupu. Kardinolu tapo 1785 m. vasarį. Popiežiumi – 1800 m. kovo 14 d. 1801 m. sudarė konkordatą su Prancūzijos pirmuoju konsulu Napoleonu Bonapartu. 1804 m. Napoleoną Bonapartą karūnavo imperatoriumi. Iškart po karūnacijos tarp jų kilo nesantaika, nes Napoleonas popiežių paskelbė savo pavaldiniu, 1808 m. užėmė Romą, o dar po metų aneksavo Popiežiaus valstybę. Kai popiežius ekskomunikavo Napoleoną I, pastarasis popiežių įkalino. Pijus VII buvo išlaisvintas tik 1814 m., o 1815 m. suteikė politinį prieglobstį Bonapartų šeimai. Popiežius įsteigė naujų vyskupijų ir metropolijų Šiaurės Amerikoje, 1814 m. atkūrė Jėzuitų ordiną. 1821 m. pasmerkė masonus ir Biblijos draugijas. Rėmė menus. Mirė 1823 m. rugpjūčio 20 d.