Romos Respublikos Denaras, 2 a. p. Kr.

Sidabras/Silver

Masė/Weight: 3,8 gr

Denaras, arba denarijus (denarius) – nedidelė sidabrinė moneta, pagrindinis Senovės Romos piniginis vienetas iki III a. Denaras svėrė nuo 3 iki 4,5 gramo. Imperijos laikais ant denarų paprastai būdavo vaizduojami imperatorių portretai. Denaras pirmą kartą nukaldintas 269 m. pr. m. e. (6,8 g. sidabro), kopijuojant graikiškąją sidabrinę didrachmą. Šie ankstyvieji dinarai vadinami kvadrigatais (lot. quadrigatus). Reguliariai kaldinti dinaras pradėtas nuo 211 m. pr. m. e. Jo standartinis nustatytas svoris buvo 4,5 g (t. y. 1/6 svorio uncijos). Tai buvo pirmoji sidabrinė romėnų moneta, ir nuo tada dinaras tapo pagrindiniu Romos imperijos piniginiu vienetu. Per istoriją dinaro svoris keletą kartų kito: Augusto laikais jis krito iki 3,9 g sidabro, Nerono laikais – iki 3,4 g, o III a. – iki 3,0 g. Romos Respublikos laikais ir susidėjo iš 10 bronzinių monetų asų. Iš čia ir jo pavadinimas: maždaug „susidedantis iš dešimt“. Bet nuo 118 m. pr. m. e. moneta jau susidėjo iš 16 asų, ir nuo to laiko šis santykis buvo fiksuotas. Egzistavo ir tarpiniai nominalai:

• Sestercija – 1/4 denaro, arba 2,5 (vėliau 4) asai;
• Kvinarijus – 1/2 denaro, arba 5 (vėliau 8) asai;
• Viktoriatas – 3/4 denaro, arba 7,5 (vėliau 12) asai;

Po to, kai erų sandūroje Romos imperijoje buvo įvesta auksinė moneta aurėjas lot. aureus, lygus 25 denarams, denaras išliko pagrindine imperijos moneta. Tačiau jis greitai ėmė susidurti su kokybės prastėjimo problema. Mažėjant sidabro išteklių, Romos imperijos kalyklose buvo vis dažniau primaišoma vario ir bronzos, kas prastino sidabro kokybę. III a. dinarai buvo kaldinami iš bronzos, tik apipurškiami sidabru. Todėl aurėjo ir denaro santykis sparčiai kito. 215 m. Karakala išleido naują sidabrinę monetą antoninianą, lygią 2 denarams. Po to iki III a. vidurio denarai išėjo iš apyvartos.