Adrianus, Denarius (117-138)

Sidabras/Silver

Masė/Weight: 2,75 gr

Publijus Elijus Trajanas Adrianas (lot. Publius Aelius Traianus Hadrianus, 76 m. sausio 24 d. – 138 m. liepos 10 d. Bajė) – šiuo metu plačiau žinomas tiesiog kaip Adrianas – Romos imperatorius iš Nervų dinastijos ir Elijų giminės nuo 117 m. iki mirties. Adrianas buvo trečiasis iš „penkių gerųjų imperatorių“. Adrianas taip pat yra žinomas kaip stoikų ir epikūrininkų krypties filosofas. Į valdžią jis pateko pirmtako imperatoriaus – Trajano – žmonos Pompėjos Plotinos dėka. Nors Trajanas mirė nespėjęs oficialiai paskelbti įpėdinio, Pompėja pareiškė, kad prieš pat mirtį jis pasirinko Adrianą. Šis teiginys buvo kvestionuojamas net ir tais laikais, tačiau kadangi Adrianą palaikė ir armija, ir senatas, jis tapo imperatoriumi. Jo valdymo periodas pasižymėjo sąlygine ramybe ir taika. Nepaisant Adriano karinių sugebėjimų, jo valdymo metu nebuvo daug karinių konfliktų. Jis atsisakė Trajano užkariautų teritorijų Mesopotamijoje, manydamas, kad jos yra neapginamos. 121 m. vos neiškilo karas su Partais, bet Adrianas sėkmingai vedė taikos derybas. Jo antižydiški persekiojimai sukėlė didelį žydų sukilimą (132–135 m.), vadovaujamą Bar Kokhbos ir Akibos ben Josefo. Pagal Babilono Talmudą, Adriano armija galiausiai nugalėjo ir tęsė persekiojimus. Adrianas rašė poeziją lotyniškai ir graikiškai, bet išliko tik vienas pavyzdys – garsi lotynų poema Animula, vagula, blandula. Pagal Historia Augusta, kuri išsaugojo poemą, Adrianas ją sukūrė mirties patale. Jis taip pat parašė autobiografiją, kuri, matyt, nebuvo labai ilga ar netikėta, bet skirta padaryti galą gandams ar paaiškinti savo veiksmus. Kūrinys prarastas, bet matyt naudotas kitų rašytojų (Marijaus Maksimo ar kitų), nes Historia Augusta Adriano biografijoj yra daug teiginių iš jo autobiografijos (nustatė Ronald Syme ir kiti). Adrianas mirė 138 m. liepos 10 d. savo viloje Bajėje, sulaukęs 62 metų amžiaus. Jis iš pradžių buvo palaidotas Puteolyje prie Bajės, sodyboj, kuri priklausė Ciceronui. Netrukus jo palaikai buvo perkelti į Domicijos sodus Romoj šalia beveik baigto mauzoliejaus. Kai Antonijus Pijus 139 m. baigė Adriano mauzoliejų, liepė Adriano kūną kremuoti ir ten perkelti su jo žmonos Vibijos Sabinos ir pirmojo įsūnio Liusijaus Elijo, mirusio 138 m., pelenais. 139 m. jis buvo sudievintas.