Jonas Buračas (1898-1977), „Prieš audrą Nevėžio vingis", 1942 m.

Gimė 1898 m. Sidariuose (Radviliškio r.). Fotografo Balio Buračo brolis, akademiko Antano Buračo tėvas. Drauge su broliu Baliu, būsimuoju žymiu kraštotyrininku keliavo po Lietuvą, rinko tautosaką ir tautodailę. Tilžėje buvo atspausdinti jo piešti etnografiniai atvirukai. 1919–1923 m. Jonas Buračas parengė Lietuvos kryžių ir juostų ornamentikos piešinių rinkinį. 1920–1921 m. jis mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje ir mokytojų kursuose, 1921–1927 m. – Kaune Aukštuosiuose piešimo kursuose (vėliau – Kauno meno mokykla), grafikos studijoje. 1929–1930 m. tobulinosi Paryžiuje, Berlyne, Rygoje. 1945–1947 m. dėstė Kauno dailės mokykloje, 1946–1951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (dabar – J. Vienožinskio menų fakultetas, Kauno kolegija). Nuo 1936 m. dalyvavo parodose. Mirė 1977 m. sausio 15 d. Kaune.

Sukūrė aliejinės tapybos darbų, realistinių akvarelių, vaizduojančių gamtą, architektūros paminklus, miestelius (ciklai „Etnografiniai paminklai“, 1925–1970; „Baltijos pajūris“, 1926–1943; „Miestelių ir jų apylinkių vaizdai“, 1926–1975; „Senoji ir nūdienė architektūra“, 1927–1976; „Lietuvos piliakalniai ir pilys“, 1930–1972; „Čia bus Kauno jūra“, 1954–1976), autoportretų (1925–1973), portretų (G. Petkevičaitės-Bitės, 1928; A. Smetonos, 1934; M. Petrausko, 1937; P. Rimšos, 1955). Sukūrė linoraižinių (Lietuvos kultūros veikėjų portretų ciklas, 3–4 deš.). Kiti darbai: „Karmėlava“ (1940), „Eigulių alėja“ (1943), „Kauno senoji architektūra“ (1947), „Nevėžis ties Raudondvariu“ (1961), „Pažaislio ansamblis“ (1967). J. Buračas yra laimėjęs Nepriklausomos tarpukario Lietuvos pašto ženklų, banko dokumentų konkursus, kūrė ordinų, vėliavų, paso projektus.